lilenti

lilénti (-ę́ti), -ẽna, -ẽno, lylénti 1. intr. sakyti tu liu liu (apie didesnių žąsiukų balsą): Čia pat upelyje žąsiukai tu liu liu liu lileno V.Mont. 2. tr. šaukti balandžius: Einam balandžius lilę́t Skr. 3. intr. meilintis, pataikauti: Kas moka mūsų tėvuo lilénti, tam nebloga gyventi Varn. 4. intr., tr. maloniai prašyti, norint ką išgauti, išvilioti: Ji vėl ėmė lilenti, kad leisčiau vaikus pas ją mokytis Pč. Lilẽno lilẽno, iki visus piningus neišlilẽno Užv. 5. intr. daug kalbėti, taukšti: Lylė slūga (slūginė), moka tik lylénti (liežuviu plakti), o ne darbą dirbti J. 6. tr. girti: Tave lylẽna (giria) visi J. \ lilenti; išlilenti